Fizioterapinės procedūros, masažas, manipuliacinė terapija

Fiziniai metodai

Nors nugaros skausmo gydymas šalčiu ir šiluma (kompresų naudojimas) niekada nebuvo patvirtintas moksliniais tyrimais, tačiau kai kuriems pacientams jie gali sumažinti uždegimą, apmalšinti skausmą, pagerinti judrumą. Šaltis turi gydomąjį poveikį, nes mažina uždegimą, nervinio impulso laidumo greitį ir kartu skausmą, raumenų verpsčių aktyvumą, dėl to sumažėja raumenų įtempimas.

Kaip įmanoma greičiau po traumos ant skaudamos vietos reikėtų uždėti šal- domąjį kompresą (pvz., maišelį su ledu ar šaldytų daržovių pakelį, įvyniotą į rankšluostį). Šaltis dedamas keletą kartų per dieną, laikomas iki 20 min.

Po 2–3 dienų gydymo šaldomaisiais kompresais, pradedama gydyti šiluma. Šilti, ypač drėgni ir šilti, kompresai mažina raumenų įtempimą, gerina kraujo apytaką. Paviršinės šildomosios priemonės, tokios kaip šilto vandens pūslės ir hidroterapija, pasižymi geru gydomuoju poveikiu, taip pat kaip ir gilesnio veikimo priemonės – diatermija ir ultragarso terapija. Šilumos fiziologiniai poveikiai: padidėja odos ir periferinių nervų skausmo slenkstis, padidėja kolageno skaidulų elastingumas, sumažėja raumenų verpsčių (raumenyse esantys receptoriai) jautrumas tempimui, dėl to labiau atsipalaiduoja įtempti raumenys, padidėja sąnarių elastingumas ir sąnarinio skysčio gamyba, atpalaiduoja ir ramina

Šiluma gali sustiprinti nervų šaknelių skausmą. Nepatariama miegoti ant šildyklės, kadangi tai gali sukelti nudegimus, dar padidinti audinių pažeidimą

Režimas

Lovos režimas – daugiausia 1–2 dienoms! Tyrimai rodo, kad žmonėms, tęsiantiems savo kasdienę veiklą be poilsio lovo- je, nustatyti geresni nugaros judesiai nei tiems, kurie ilsėjosi lovoje savaitę. Kiti tyrimai parodė, kad vien gulėjimas lovoje gali pabloginti nugaros skausmą ir sukelti antrines komplikacijas, tokias kaip depresija, sumažėjęs raumenų tonusas, kojų venų trombozė.

Pacientai turėtų pradėti judėti kiek įmanoma anksčiau.

Masažas

Nors dažniausiai ūminės ligos stadijos periodu pacientai masažo netoleruoja, jis gali būti kaip pagalbinė gydymo priemonė. Masažas ypač vertingas, kai yra raumenų įtempimas ir gydant lėtinį raumenų–fascijų skausmą, esant skausmingiems miofasciniams taškams nugaros srityje.

Tempimas

Tempimas gali būti pagalbinė priemonė, padedanti apsaugoti stuburą nuo krūvio. Tempimas atliekamas pacientui pusiau gulint (Fowler padėtyje), dubuo tempiamas į priekį, išsilygina juosmeninė stuburo kreivė, padidėja tarpai tarp keterinių ataugų. Norint praplatinti tarpslankstelinius tarpus juosmeninėje stuburo dalyje, reikalinga labai didelė jėga, todėl praktiškai to nedaroma. Veiksmingi spazmuotų raumenų grupių tempimo pratimai, juos atliekant 5–7 kartus per parą.

TENS procedūros

TENS (angl. transcutaneous electrical nerve stimulation) – išorinė viršodinė ir perodinė elektrinė nervų stimuliacija. Įprastinei TENS atlikti taikoma aukšto dažnio ir mažo intensyvumo stimuliacija, tuo tarpu akupunktūros tipo TENS taikoma žemo dažnio ir didelio intensyvumo stimuliacija. TENS yra reikšmingas nemedikamentinis skausmo malšinimo metodas, mažinantis medikamentų poreikį, didinantis pacientų pasitikėjimą savo jėgomis. Korsetai ir įtvarai Korsetai bei įtvarai leidžia anksčiau pradėti atlikti judesius ir greičiau grąžina į normalų aktyvų gyvenimą. Tvirti įtvarai sumažina stuburo judrumą, todėl mažiau skauda. Korsetai nesumažina gravitacinės jėgos, tačiau jie minimaliai riboja stuburo judrumą ir padeda pacientui išvengti skausmą sukeliančių padėčių

Manipuliacinė terapija

Visais laikais buvo žiniuonių, kurie mokėjo sustatyti lūžusius kaulus, grąžinti į vietą išnirusius sąnarius.

Manipuliacinė (lot. manipulatio – veiksmas rankomis), manualinė terapija (lot. manualis – rankinis) (osteopatija ir chiropraktika) nežengė koja kojon su tradicine medicina, tačiau tapo išvystytu menu, kuris milijonams žmonių, kentėjusiems alinančius stuburo skausmus, grąžino gyvenimo džiaugsmą.

Osteopatų ir chiropraktų gydymo būdas skiriasi. Pirmieji daugiau reikšmės teikia stuburo funkcijos sutrikimams, o chiropraktai – stuburo struktūros pakitimams. Osteopatų gydymo metodai yra plastiški, neskausmingi. Jie ligoniams skiria fizioterapiją, vaistus. Jų gydymo būdas yra „ilgų svertų sistema”. Pavyzdžiui, atlikdami manipuliacijas liemens ir kojų srityje, per stuburo raiščius jie veikia pakitusį tarpslankstelinį diską arba pakeitusius padėtį stuburo slankstelių sąnarinius paviršius. Be to, atliekamas švelnus, atpalaiduojantis raumenis, esančius aplink stuburą, masažas. Po truputį yra išjudinami sąnariai (atliekama vadinamoji mo- bilizacija, išvertus iš lotynų kalbos reiškianti sąnario išjudinimą). Vėliau staigiais rankų judesiais veikia pakitusius slankstelius.

Chiropraktai atlikdami manipuliacijas paveikia trumpus svertus – slankstelių ataugas. Jų metodai yra skausmingi, nes atliekami tik staigūs rankų judesiai. Slankstelių ataugos yra tiesiogiai spaudžiamos arba stumiamos apie stuburo ašį. Kai kas mano, kad manualinė terapija yra panacėja, bet, nors ir labai norėtųsi, reikia pripažinti, kad taip nėra. Ji geriausiai padeda sergantiems stuburo osteochondroze, liaudyje vadinamą „druskomis”. Ši liga dažniausiai pažeidžia stuburo kaklo ir juosmens dalies slankstelius. Pakitę slanksteliai dirgina nervų šakneles, kraujagysles, raumenis ir sausgysles, sukeldami sprando, nugaros, juosmens skausmą. Stuburas tampa lyg sukaustytas. Vėliau skausmas išplinta į pečių sritį, rankas, kojas.

Jei ligonį vargina ypač stiprus skausmas, manualinė terapija netinka. Jei bus sudirgintos uždegimo apimtos nervų šaknelės, paciento būklė pablogės. Gydymo kursas pradedamas tik nuraminus skausmą vaistais. Manualinės terapijos seansas paprastai trunka 40–50 min. Kursas tęsiasi 8–10 dienų. Iš pradžių atliekamas lengvas masažas, atpalaiduojami aplink stuburą esantys raumenys. Vėliau po truputį išjudinami stuburo sąnariai. Seanso pabaigoje stuburas ties pažeistais slanksteliais tempiamas ir sukamas apie ašį. Po gydymo kurso ligoniui rekomenduojama speciali mankšta. Šiuolaikinė manualinė terapija yra neskausminga ir pagelbėja, kai gydymas vaistais nėra veiksmingas, o operuoti netikslinga.

Joga

Skausmui pasireiškus, atliekami modifikuoti jogos terapijos pratimai, siekiant efektyvaus ir ilgalaikio poveikio. Jogos mankšta gali būti efektyviai derinama kartu su kitomis gydymo priemonėmis: chiropraktika, šiluma, šalčiu, elektrostimuliacija, masažu, vaistais ar tepalais. Jogos pratimai gali įtvirtinti šių priemonių poveikį.

Dauguma stuburo sveikatą puoselėjančių gydytojų savo programose naudoja jogos asanų (fizinė poza) principus ar jų elementus. Yra daug garsių visame pasaulyje kineziterapijos metodikų, kuriuose dominuoja jogos elementai (sudedamosios asanų dalys). Esant rimtesniems nugaros pažeidimams, jogą patartina bent kurį laiką atlikti individualiai. Pažinus savo kūną, gavus naudingų patarimų, galima prisijungti prie bendrų jogos pratybų.

Akupunktūra

Akupunktūra – senas Rytų medicinos gydymo metodas, per kelis paskutinius dešimtmečius plačiai pradėtas taikyti ir Vakarų šalyse. Akupunktūra vertinama labai skirtingai: vieni nusiteikę skeptiškai, kiti mano, kad ji veiksminga. Tradicinės akupunktūros metu, siekiant išgydyti negalavimą ir pagerinti sveikatą, adatomis stimuliuojami tam tikri kūno paviršiaus taškai.

Gydymo taktika, taikant klasikinę akupunktūrą, paremta nuostata, kad kiekvienam ligoniui yra būdingi skirtingi požymių ir simptomų deriniai. Gydymo metu, atsižvelgiant į ligos diagnozę, parenkami keli akupunktūros taškai, į juos įduriamos 4–5 adatos ir paliekamos10–30 min. Kai kurios akupunktūros mokyklos rekomen- duoja įdurtas adatas palikti tik kelioms sekundėms ar minutėms. Akupunktūroje naudojamos iš nerūdijančio plieno pagamintos vienkartinės adatos. Norint sustip- rinti akupunktūros taškų stimuliavimą, adatos gali būti veikiamos nestipria elektros srove, šiluma ar rankomis. Ligoniai pas akupunktūros specialistą lankosi 1–2 kartus per savaitę 4–10 sav., ilginant laiką tarp apsilankymų, kai būklė gerėja.

JAV ir Europoje akupunktūra yra laikoma saugiu gydymo metodu su labai retai pasireiškiančiais nepageidaujamais poveikiais. Nors yra klinikinių tyrimų, įrodančių, kad akupunktūra gali būti veiksminga gydant lėtinį skausmą, tačiau trūksta įrodymų, kad ji veiksmingesnė už tradicinį gydymą. Apibendrinant galima pasakyti, kad mokslinėje medicinos literatūroje pateikiami prieštaringi akupunktūros veiksmingumo tyrimų rezultatai.